Mokslinis tyrimas

FLOW projekto tikslas – geriau suprasti, kaip ankstyva prevencija gali prisidėti prie vaikų psichikos sveikatos ir gerovės.

Norime išsiaiškinti, ar programos, stiprinančios emocinę ir dėmesio reguliaciją bei refleksiją – tiek vaikams, tiek tėvams – gali pagerinti gerovę ir užkirsti kelią vėlesniems psichikos sveikatos sunkumams.

Konkrečiau, projekte nagrinėjami trys pagrindiniai klausimai: 

• Ar prevencinės programos, skirtos vaikams ir tėvams, gali pagerinti gerovę ir psichikos sveikatą?
• Ar šios programos taip pat gali padėti gerinti tėvystės įgūdžius, skatinti kreiptis pagalbos ir mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą?
• Kokios paramos rūšys geriausiai tinka šeimoms, turinčioms skirtingus poreikius ir išteklius?

Šių klausimų supratimas padeda tyrėjams ateityje kurti veiksmingesnes ir prieinamesnes prevencijos programas šeimoms. 

Siekiant užtikrinti, kad projektas „FLOW“ būtų grindžiamas patikimais moksliniais įrodymais, tyrėjai visą projekto laikotarpį kruopščiai ir sistemingai renka informaciją.

Vaikai ir tėvai pildo anketas tokiomis temomis kaip:

• Vaikų gerovė
• Santykiai šeimoje
• Tėvystės patirtys
• Požiūris į psichikos sveikatą

Vaikai taip pat dalyvauja trumpose užduotyse, kurios padeda tyrėjams geriau suprasti tokius gebėjimus kaip dėmesio sutelkimas, emocijų apdorojimas ir gebėjimas įsijausti į kito žmogaus padėtį. 

Rinkdami šią informaciją prieš programas ir po jų, tyrėjai gali įvertinti, kokią naudą vaikams ir šeimoms teikia įvairios paramos formos. 

Siekiant išsiaiškinti, ar programų poveikis yra ilgalaikis, projekto metu renkami duomenys po šešių ir dvylikos mėnesių.

Tyrimai rodo, kad dalyvavimas šiose programose gali duoti teigiamų rezultatų, kaip pavyzdžiui:

• dažnesnis šiltas ir palaikantis auklėjimas
• sumažėję vaikų elgesio sunkumai
• sumažintas tėvų psichologinis stresas
• padidėjęs tėvų pasitikėjimas savimi ir emocinis prisitaikymas

Tėvų mentalizacijos įgūdžių stiprinimas buvo pripažintas pagrindiniu veiksniu, lemiantį šiuos teigiamus pokyčius.

FLOW programos pabaigoje taip rengiamos grupinės diskusijos su vaikais, tėvais, mokytojais ir suinteresuotosiomis šalimis.

Šie pokalbiai padeda tyrėjams suprasti:

• kaip dalyviai vertina programas
• kas suveikė 
• ką galima patobulinti 

Šis grįžtamasis ryšys padeda tobulinti būsimas prevencijos programas ir prisideda prie prieinamų išteklių šeimoms ir mokykloms kūrimo.